Ką tėveliai turėtų žinoti apie pirmokų adaptaciją

Dauguma pirmokėlių į naują mokslo pasaulį pasirengę žengti drąsiai ir ryžtingai. Tai naujas, viliojantis ir kartu šiek tiek bauginantis gyvenimo etapas. Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis prasideda adaptacija. Jis turi perimti įvairias elgesio normas, laikytis elementariausių gyvenimiškų bendravimo taisyklių.

Adaptacija – tai organizmo prisitaikymas pakitus aplinkai. Adaptacija vyksta palaipsniui, todėl ji skirstoma į 3 fazes. Pradėjus lankyti mokyklą, pirmąją klasę, šioms fazėms būdingi požymiai: 

Ūmi arba orientacinio prisitaikymo. Organizmas smarkiai persitvarko ir tam reikia 4 savaičių; tuo metu vaikas yra įsitempęs, jam būdingas susijaudinimas, žemas darbingumas. Pirmąjį mėnesį vaikas nesugeba dirbti greitai, tiksliai ir produktyviai. Atsižvelgiant į tai, nereikėtų jo smerkti už išsiblaškymą ar lėtą darbo tempą bei pernelyg sureikšminti pirmųjų darbo rezultatų. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad vaikas pažintų savo klasiokus, suprastų, kokie reikalavimai yra mokykloje, kokio elgesio iš jo tikimasi.  Dalinio prisitaikymo, kurio metu nusistovi, atitinka organizmo veiklos lygis bei ritmas (iki 8-9 savaičių); antrąjį mokslo mėnesį po truputį stabilėja organizmo veiklos lygis ir ritmas, tačiau kai kurioms sistemoms prireikia daugiau laiko. Pirmokėlis jau geba dirbti pagal savo amžių, tačiau jo darbas dar nėra toks tikslus; vaikas pamažu ima suvokti ir priimti savo, kaip moksleivio, vaidmenį.

 Reliatyvaus stabilumo (iki 12-16 sav.) nusistovi mokinių protinis darbingumas. Dauguma vaikų jau pajėgia dirbti greitai ir tiksliai. Susiformuoja tam tikras dienos ir savaitės ritmas. Vieni vaikai jau po pirmųjų savaičių atrodo laimingi, būdami mokykloje, noriai į ją eina, pasakoja apie naujus draugus ir gerą mokytoją bei savarankiškai atlieka pateiktas užduotis. Tačiau daliai vaikų priprasti prie mokyklos gyvenimo sekasi kur kas sunkiau. Adaptacijos mokykloje eiga, trukmė ir ypatumai priklauso nuo daugelio aplinkybių:  vaikų fizinio išsivystymo;  sveikatos;  amžiaus;  lyties;  ar vaikas pradėjęs lankyti mokyklą yra brandus, ar ne;  nuo individualių asmenybės savybių;  nuo mokymo(si) proceso organizavimo; nuo vaiko dienos režimo;  nuo gebėjimo bendrauti su aplinkiniais;  nuo artimųjų palaikymo.

    Svarbiausi požymiai, rodantys vaiko brandumą mokyklai

1.Socialinis - emocinis brandumas:

- žino savo vardą, pavardę, amžių, šeimos sudėtį;  pats prausiasi, apsirengia, tvarko savo daiktus - stengiasi būti savarankiškas;

- jaučiasi atsakingas už jaunesnius šeimos narius, globojamą gyvūnėlį, augalą;

- stengiasi valdyti savo emocijas; 

-valdo savo spontaniškus norus dėl bendro žaidimo, veiklos; 

-nugali savo baimę, nedrąsumą;  planuoja laiką, gali pakomentuoti, ką padaręs, sutvarkyti darbo vietą; - dažniau užduotį atlieka iki galo nei meta nepabaigtą; 

-turi draugų kieme, darželyje, susidraugauja įvairiose situacijose;

- noriai dalyvauja vaikų grupės veikloje: pokalbiuose, žaidimuose, šventėse; 

-žaisdamas gali ir vadovauti, ir paklusti bendraamžiui; 

-bendradarbiauja su kitais vaikais: kalbasi, tariasi, aiškinasi su kitais, ką ir kaip darys;

2.Vaiko intelektinė raida: 

-smalsauja, klausinėja, tyrinėja aplinką, žiūrinėja knygas;

- išbando įvairias veiklas (prasimano įvairių žaidimų, bando vaidinti, groti, šokti, spalvina, piešia, mėgsta judriuosius žaidimus);

-Turi darbinės atminties įgūdžius (žino, ko reikia žaidimui, ką kur padėjo, atsimena, kas ką sakė, ko prašė, ką ir kaip darė, įsimena eilėraščius, dainelių žodžius, šokio judesius); 

-gali atrinkti vienodus daiktus pagal požymį (tos pačios spalvos, formos, medžiagos), sudėti daiktus didėjančia - mažėjančia tvarka, pasako, ką veikė ryte, numato, ką veiks vakare; 

-gali suskaičiuoti daiktus, skaitmenis susieti su daiktais, spręsti tekstinius uždavinius, kuriuose reikia sudėti ir atimti daiktus; 

-tiksliai ir aiškiai taria daugumą kalbos garsų, domisi žodžių reikšmėmis, kuria istorijas, domisi raidėmis, žodžiais; 

-gerai atpažįsta įprastus daiktus, vaizdus, juos įvardija, supranta suaugusiųjų ir vaikų šneką, atsako į klausimus, padaro ko paprašytas; 

-moka teirautis, pasakoti, aiškinti, nupasakoti, nurodyti;  pradeda suvokti nuoseklumą, priežasties ir pasekmės ryšį.

1. Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau.Aš tik bandau tave.
2. Nebijok būti man griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugesnis.
3. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės.
4. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar pačias užuomazgas.
5. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo „gumbų“ ligos kelią.
6. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi ,,apkursdamas".
7. Nepamiršk, kad aš dar nemoku savo norų reikšti taip aiškiai, kaip suaugęs. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus.
8. Neprieštarauk pats sau, nes aš nebežinau , kaip elgtis, ir prarandu pasitikėjimą Tavimi.
9. Rask laiko atsakyti į mano klausimus.Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o ieškau atsakymų kitur.
10. Atmink, kad aš negaliu augti laimingas be Tavo meilės ir supratimo. Bet juk tai -  savaime suprantama, tiesa?                                                                                           2021-10-18

Apie hiperaktyvius vaikus:       www.bendraamziai.lt

Žaidimai ir šventės.

Vaikų gimtadieniai.               www.seimoms.lt

Rankdarbiai.